Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
  į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Kineziterapija » Gamtinių fizikinių veiksnių poveikis organizmui

Gamtinių fizikinių veiksnių poveikis organizmui

 
Gydomasis efektas priklauso nuo šių procesų:
  1. fizinio veiksnio energijos pasiskirstymo ypatumų laike ir erdvėje
  2. audinių fizinių ypatybių, kurios nelemia fizinio veiksnio energijos pasisavinimą
  3. organizmo jautrumo fiziniam veiksniui
  4. organizmo reaktyvumo ir adaptacijos funkcinių rezervų.
Formuojant fizinių veisknių gydomąjį efektą dalyvauja vietinės, segmentinės ir generalizuotos (bendros) organizmo reakcijos.
Vietinės reakcijos
Pasireiškia ribotame kūno plote ir atsiranda dėl aferentinės nervų sistemos dalies ir kraujagyslių sudirginimo.
Žmogaus organizme yra specifiniai mechaninės ir šviesos energijos priėmėjai. Tai mechanoreceptoriai irfotoreceptoriai.  Taip pat struktūros išimtinai priimčios elektromagnetinius ir terminius veiksnius.
Gydomieji fiziniai veiksniai pakeičia smulkiųjų kraujagyslių arteriolių ir venulių tonusą. Iš jų endotelių iššiskiria biologiškai aktyvios medžiagos.
Segmentinės reakcijos
Jos atsiranda kaip rezultatas somatinių, visceralinių ir vegetacinių reflektų, kurie susiformavo paveikus audinius gydomaisiais fiziniais veiksniais. To pasekoje aferentinė impulsacija aktyvuoja nugaros smegenų priekinių ragų judinamuosius neuronus, iš čia eferentinių impulsų srautas plinta į atskirus organus pagal atitinkamą segmentų įnervaciją.
Taip pat per užpakalines nervines šakneles į nugaros smegenis patenka signalais vegetacinių nervų skaidulomis, kurios baigiasi periferiniuose vegetaciniuose ganglijuose, atitinkančiuose nugaros segmentą. Todėl toje zonoje pagerėja audinių mityba.
Genelaizuotos reakcijos
Jos formuojasi plintant sujaudinimui į galvos smegenis, kuriose formuojasi atsakomosios reakcijos: aktyvuojama pagumburio neurosekrecija, padidėja konkorėžinės liaukos išskiriamų trofinių hormonų kiekies. Dėl to sustiprėja adaptacinė trofinė, vegetacinė nervų sistemos funkcija. To pasekoje įvairiuose organų audiniuose atsiranda suderinti funkcinio aktyvumo ir metabolizmo pakitimai.
 
Vietinės, segmentinės ir genezalizuotos reakcijos padidina bendrą organizmo rezistentiškumą ir jo adaptacijos funkcinius rezervus. Mažo intensyvumo gydomųjų fizinių veiksnių poveikis pasireiškia ne išorinėse išreikštose įvairių organizmo sistemų reakcijose, o funkciniuose neurohumoraliniuose poslinkiuose (biofiziniuose, biocheminiuose ir imuniniuose). Veikiant gydomiesiems fiziniams veiksniams aktyvinama dėl ligos sumažinta individuali organizmo adaptacija, kuri mobilizuoja energetinius ir struktūrinius organizmos rezervus. Sustiprėja baltymų sintezė,  pagerėja homeostazė. 
 
 
 
 
 

Pagrindiniai gydymo fiziniais veiksniais principai

 
1. etiopatogeninis ir simptominis fizioterapijos bendrumo principas. Šis principas realizuojamas kiekvieno gydomųjų fizinių veiksnių, specifinių ypatumų ir jo poveikio ligonio organizmui tam tikrom funkcijom. Kai kurie gydomieji fiziniai veiksniai veikia susirgimo priežastį: esant poūmiams ir lėtiniams uždegimiams sirgimams procedūros turi stabdyti patologinį procesą, likviduot jo liekamuosius reiškinius. Todėl veikiamo tiesiogiai patologinio židinio projekcijoje refleksogeninėse zonose, segmentinės įnervacijos srityje ir veikiamas visas organizmas.
2.individualaus gydymo fiziniais veiksniais principas:
1) amžius, lytis, konstitucija.
2) lydintieji susirgimai
3) ar nėra šiam fiziniam veiksniui individalaus priešparodymo
4) organizmo reaktyvumas ir adaptacinių mechanizmų treniruotumo laipsnis
5) pagrindinių organizmo funkcijų bioritminis aktyvumas
Skiriant fizioterapiją taikomas amžiaus apribojimas, nes vaikų ir senų žmonių vegetacinių funkcijų reguliacijos plastiškumas skiriasi. Kai kurias procedūras  galima skirti jau nuo 1 mėn.(ultravioletinį apšvitinimą, masažą, hidroterapiją)
Nuo 6 sav. amžiaus – vaistų elektroforezė
Nuo 14-15 m. – povandeninį stuburo  tempimą.
Pagyvenusio amžiaus žmonėms procedūros skiriamos tausojančiu rėžimu, todėl gydymo efektas pasiekiamas ne iš karto.
Elektrostimuliacijos parametrai nustatomi ne visiems vienodai. Atlikus elektrodiagnostiką. Fizioterapijos efektyvumas priklauso nuo ligonio bioritmo. Rytinėmis valandomis organizmo atsakomosios reakcijos formuojasi vyraujant simpatinės nervų sistemos tonusui, o po pietų parasimpatinės.
Gydant moteris – būtina žinoti foninį hormoninį aktyvumą, kuris yra skirtingas atskirose menstruacinio ciklo fazėse. Ovuliacijos metu ir ciklo gale yra padidėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams. Todėl gydomieji fiziniai veiksniai tomis dienomis skiriami trumpiau ir mažesnio intensyvumo.
Gydymo kurso fiziniais veiksniais trukmės principas
1. Gydymo kursui paprastai skiriama 6 – 8 procedūros, rečiau 8 – 12 ir retais atvejais14-20. Priklausomai nuo susirgimo klinikinių reiškinių, gydomoji procedūra skiriama kasdien arba kas antrą dieną. Skiriant gydomųjų procedūrų kiekį svrabu žinoti, jog ilgiau gydant tuo pačiu fiziniu veiksniu šiam veiksniui atsiranda adaptacijos reiškiniai ir dėl to sumažėja gydomojo poveikio efektyvumas.
Elektroprocedūrų gydomasis poveikis tęsiasi dar 4 mėn po gydymo kurso, o gydant natūraliais gamtiniais veiksniais (gyd purvas, mineraliniai vandenys) net iki 1 metų.
2. Optimalaus gydymo fiziniais veiksniais principas. Fizinio veiksnio (FV) parametrai ir metodika turi labiausiai atitikti patologinio proceso išreikšumą. Gydant ligą ūmesniame periode patologinio židinio projekcijoje skiriame mažesnio intensyvumo FV, o lėtinėje stadijoje ir poūmėje sirgimo stadijoj gydomųjų veiksnių intensyvumas jau didesnis.
Bendrosios kontraindikacijos:
  1. Bendras organizmo išsekimas (kaheksija)
  2. Kraujo ligos
  3. Padidėjusio kraujo spaudimo liga 3 stadija
  4. širdies kraujagyslių susirgimai dekompensacijos stadijoje
  5. kraujavimai ir polinkis jiems
  6. galvos smegenų kraujag aterosklerozė (ryškiai išreikštas)
  7. karščiavimas (37,5 – 38)
  8. sunki bendra būklė
  9. epilepsija (dažni priepuoliai)
  10. psichozė (psichomotorinio sujaudinimo reiškiniai)
  11. piktybiniai augliai
  12. fizinio veiksnio netoleravimas
3. GFV (gantinių fizikinių veiksnių) dinamiškumo principas. Ligonio būklė pastoviai kinta todėl fizioterapija turi atitikti esamą ligonio būklę. Viso gydymo laikotarpiu atliekame taikomų FV parametrų korekcija. Pradžioje gydymo paskirtos procedūros intensyvumas vėliau jau neatitinka patologinio proceso aktyvumo ir ligonio būklės. Todėl gydymo eigoje keičiame FV intensyvuma, dažnį, lokalizaciją, veiksnio plotą ir trukmę įjungiant į gydymo kompleksą papildomus veiksnius. Tačiau esant gretutinėm ligom turime atkreipti dėmesį į GFV veiksnio stiprumą.Ypač savrbu stebėti klinikinius reiškinių pokyčius, gali būti nepageidaujamos organizmo r – jos. Neadekvačiai paskyrus gydymą FV stebimas patologinio procesopaūmėjimas, bendros ir žiedinės (vietinės) organizmo r - jos.  Tokiu atveju būtina sumažinti taikomo FV intensyvumą, pakeisti jo taikymo metodiką ar 1- 2 dienom padaryti pertrauką.
Reikia stebėti klinikinius ir laboratorinius ligonio būklės rodiklius:
  1. pulso dažnį ir prisipildymą
  2. arterinį kraujosp.
  3. odos spalvą
  4. prakaitavimą
  5. kraujo, šlapimo analizės duomenis
  6. elektrokardiogramą
  7. temperatūros kreivės parodymus
taip pat svarbu žinoti, kuo jis sirgo anksčiau, gretutinius sirgimus, buvusį gydymą ir jo subjektyvių duomenų apie fizioterapijos efektyvumą, jo pasiruošimą gydymui FV.
4. kompleksinio gydymo FV principas. Patologinis procesas organizme dažniausiai apima kelis organus, todėl gali būti skiriamas sudėtinis gydymas, tuo pat metu skiriant kelis FV arba kombinuotą veikimą. Kai skiriasi FV atskirai vienas po kito darant 1 – 2 dienų pertrauką ar po gydymo kurso vienu veiksniu po nedidelės pertraukos skiriamoas kursas kitu veiksniu. Svarbu žinoti jų suderinamumą.
nerekomenduojama skirti tą pačią dieną:
  1. dvi bendras procedūras
  2. veiksnius – antagonistus slopinančius ir dirginančius CNS (pvz: elektromiegą ir elektroforezę su kofeinu)
  3. skirtingas procedūras (šilimos ir šalčio)
  4. dvi procedūras į tą pačią projekcinę ar refleksogeninę zoną.
  5. veiksnius turinčius tą pačią energijos rūšį (darsonvalizacija ir ultratonoterapiją)
  6. dirginančius nervų sistemą (diadinamoterapiją, amplipulsoterapiją, ir interferencinių srovių terapiją).
 
ambulatoriškai gydant fizioterapinių procedūrų skaičius ribojamas. Negalima skirti fizioterapijos atliekant sudėtingus diagnostikos tyrimus, taip pat toje pat vietoje neskirti elektros ir lazerio terapijos bei aukšto dažnio elektroterapijos ie magnoterapijos. Nerekomenduojama kompleksiniame gydyme fizioterapijų taikyti kartu su akupunktūra.
 
 
 
 
 

Gydymas pastoviaja elektros srove. Poveikis organizmui, pagrindiniai gydymo metodai

 
Galvanizacija. Gydymo tikslu naudojama nuolatinė elektros srovė mažo stiprumo (iki 50 mA) ir žemos įtampos (3O-8OV). Žmogaus organizmo audiniuose yra koloidai (baltymai, glikogenas ir kitos stambiamolekulinės medžiagos) ir ištirpusios druskos. Šios medžiagos yra raumenyse, liaukų audinyje,              organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis ir kt.). Veikiant elektromagnetiniam laukui,             audiniuose atsiranda srovės laidumas. Dėl to teigiamai pakrautos dalelės (katijonai) juda link neigiamo poliaus (katodo), o neigiamai pakrautos dalelės (anijonai) juda link teigiamo poliaus - anodo. Pasiekę polių (metalinę elektrodo plokštelę) jonai virsta atomais, turinčiais didelį cheminį aktyvumą (elektrolizė). Didėjant jų koncentracijai po elektrodais galimas cheminis odos ir poodžio nudegimas, todėl po elektrodais dedama vandeniu suvilgyta medvilninio audinio tarpinė.
Kadangi žmogaus kūno oda yra mažai laidi elektrai, todėl elektros srovė į organizmą patenka pro prakaito liaukas ir plaukų folikulus, o mažiau per tarpląstelinę epidermio ir dermos ertmę. Geri elektros laidininkai yra nervų kamienų dangalai, kraujo indai, limfa, raumenys, o sunkiau praleidžia elektros srovę riebalinis audinys, kaulai, plaukai, nagai. Plona, švelni, jauna oda, ypač drėgna, geriau praleidžia elektros srovę, negu stora, grubi, sausa oda. Tekant elektros srovei audiniuose, juose vyksta sudėtingi fiziko—cheminiai procesai, to pasėkoje atsiranda eilė biologinių gydomųjų efektų. Sustiprėjusi kraujo ir limfos apytaka kartu su padidėjusiais audinių rezorbcijos procesais sumažina uždegiminį procesą ir nervinių laidų spaudimą, o sumažėjus pabrinkimui, sumažėja skausmas. Tai daugiau išreikšta anodo veikimo vietoje. Pastovi elektros srovė pagreitina periferinių nervų, kaulų ir jungiamojo audinio regeneracijos procesus, vangiai gyjančių žaizdų epitelizaciją, sustiprina sekretorinę seilių liaukų, skrandžio ir žarnyno funkciją.
Gydomasis poveikis:
1.    Priešuždegiminis;
2.    Limfodrenuojantis;
3.   Nuskausminantis;
4.    Raminantis (anodo vietoje);
5.    Plečiantis kraujagysles;
6.   Atpalaiduojantis raumenis;
7.    Skatinantis sekreciją (katodo vietoje).
Taikant vietinę metodiką naudojami du elektrodai, pagaminti iš švininės plokštelės arba anglies grafitinio audinio, padengti sudrėkintu 1 - 1,5 cm storio audiniu. Elektrodų plotas nuo 8-15 cm iki 400-600cm2. Drėgnu audiniu padengti elektrodai gerai liečiasi prie paciento odos ar gleivinės ir apsaugo nuo elektrolizės produktų (rūgščių ir šarmų) poveikio. Pagal tai, kurioje kūno vietoje dedami elektrodai, atitinkama ir jų forma. Pavyzdžiui veido srityje - pusiau kaukė, viršutinėje nugaros ir pečių lanko dalyje - apykaklė, specialūs ertminiai elektrodai į tiesiąją žarną ar makštį.
Elektroforezė. Vaistinės medžiagos tirpale disocijuoja į jonus. Patekus toliau tirpalui į elektros lauką jionai juda priešingų polių kryptimi, prasiskverbia giliau į audinius ir turi gydomąjį poveikį. Pradžioj prasiskverbia į epidermį, susikaupia viršutiniuose dermos sluoksniuose ir vėliau pereina į gilesnius sluoksnius. Toks perėjimas trunka 3val – 20 parų. Tai sąlygoja vaistinės medžiagos ilgą buvimą organizme. Dėl to farmakologinis poveikis organizmui bus ryškesnis įvedant stipriai veikiančias vaistines medžiagas. Po elektrodais gaunamas lokalus poveikis ir segmentinis (segmento inervuojamoje zonoje). Sustiprėja kraujotaka, stimuliuojamas audinių atsistatymas. Pvz: ličio jonai įvedus juos elektroforezės metoduištirpdo šlapimo rūgšties druskas. Kobalto ir vario jonai aktyvina lytinių hormonų metabolizmą ir dalyvauja jų sintezėje. Magnio ir kalcio jonai mažina arterinį kraujsp, cinko jonai stimuliuoja audinių atsistatymą ir turi priešgrybelinį poveikį. Elektroforezės metodu įvedant nuskausminančius medikamentus sumažėja sumažėja impulsų srautas iš patologinio židinio. Be to sustiprėja pastovios srovės analgetinis efektas.
Teigiamos elektroforezės savybės:
  1. maža alerginių r- jų galimybė
  2. procedūra neskausminga
  3. poodyje susikaupę vaistinės medž., kurių veikliosios dalys lėtai patenka į organizmą
  4. vaistinės medž. kaupiasi patologinio židinio vietoje
  5. pakanka mažų medikamento dozių
Neigiamos savybės:
 
  1. veikia lėtai
  2. netikslus dozavimas
  3. nevisada galima vartoti
 
 
 
 
 

Gydymas impulsine elektros srove. Poveikis organizmui, pagrindiniai gydymo metodai

 
Organizmui artimiausios stačiakampės ir trikampio formos impulsinės srovės. Jos sutampa su organizmo bioritmais.
Gydomasis poveikis impulsinių srovių:
  1. slopina uždegiminį procesą
  2. veikia nuskausminančiai
  3. gerina audinių mitybą
  4. mažina spazmus
  5. skatina audinių atsistatymą
  6. normina dirginimo ir slopinimo procesus galvos smegenų žievėje
  7. veikia audinius stimuliuojančiai
Diadinamo terapija. Tai gydomasis poveikis į organizmą nuolatinėmis žemo dažnio nedidelio stiprumo, mažos įtampos  impulsinėmis srovėmis.
Gydomasis efektas:
1)      stimuliuoja raumenis ir nervus
2)      nuskausmina
3)      išplėčia kraujagysles
4)      stimuliuoja audinių trofiką (mitybą)
Šios srovės yra 7 rūšių ir kiekviena rūšis turi skirtingą gydomąjį poveikį.
Interferncinių srovių terapija. Tai gydymo metodas kurio metu panaudojamas dvi vidutinio dažnio impulsinės srovės. Pagerėja kraujagyslių ir vidaus organų lygiųjų raumenų susitraukimai, limfos ir kraujo apykaita, vidaus organų aprūpinimas krauju, suintencyvėja medžiagų apykaita, sustiprėja veninis nutekėjimas, sumažėja pabrinkimai, pagerėja audinių mityba. Taikant šias sroves gydymui stebimas organizmo pripratimas joms, todėl reikalinga pastoviai keisti poveikio vietą bei „mušimo- plakimo“ dažnį.
Amplipuls terapija (SMS). Tai gydomasis poveikis organizmui sinusoidinėmis vidutinio dažnio moduliuotomis žemu dažniu srovėmis, kurios vadinamos sinusoidinėmis moduliuotomis srovėmis(SMS). $SMS aktyvina išeminių audinių mikrocirkuliaciją, mažina veninę stazę, perineuralinį pabrinkimą ir dėl to sumažėja skausmas. Veikiant SMS gilesnius audinius susitraukia skeletiniai ir vidaus organų lygieji raumenys, padidėja žarnyno, tulžies išvedamųjų latakų, šlapimtakių tonusas, padidėja smegenų kraujagyslių tonusas, arterinis pritekėjimas ir veninis nutekėjimas, pakyla audinių temperatūra 0,81 laipsniu, padažnėja širdies susitraukimai ir kvėpavimas.
 
 
 
 
 
 
 

Elektrostimuliacija (ES)

 
Impulsinės srovės veikia dirginančiai, stimuliuojančiai. Aktyvusis elektrodas yra katodas (+) audiniai dirginami atskirais impulsais, jų serijomis, keletu impulsų, tam tikro dažnio ritmiškais impulsais. ES atliekama įv formos impulsinėm srovėm. Norint kad stimuliuojamas audinys susitrauktų kuo natūraliau naudojami impulsai sugebantys per trumpiausią laiką pasiekti max efektą.
Atliekant ES mechaniškai nepažeidžiamas odos vientisumas. Ji atliekma per odą. Tai vadinama transkutaninė stimuliacija ES poveikis audiniams.
Natūralus raumens susitraukimas savo struktūra iš esmės skiriasi nuo susitraukimo, sukelto elektros stimuliatoriumi. Stimuliuojant imulsinėm srovėm raumens jėga ir ištvermė vystosi greičiau. Stimuliuojami organai  ir audiniai akytvina veiklą (raumenio susitraukimą) svarbiausias veiksnys susitraukime dalyvaujančių neuromotorinių vienetų kiekis. Juo daugiau jų dalyvauja, tuo raumuo stipriau susitraukia. ES – jos poveikyje raumenyse padidėja glikogeno ATF, mioglobino, fosforo rūgšties kiekis,  pagreitėja jų resintezė. ES gerina griaučių raumenų kraujo apytaką. Fibriliaciniai raumens susitraukimai (kai stimuliuojant pradeda trukčioti paninės skaidulos visam raumeniui dar nesusitraukinėjant) padidina raumenyje esančio kraujo kiekį  10 – 15 proc. Nedeformuojant kraujagyslių spindžio, nesutrigdant kraujotakos. Fibriliacinis raumens susitraukimas ES metu raumens beveik nenuvargina.
Ligonių raumenų stiprinimas ES metu atliekamas submaximalia jėga (75 proc. Maximaliai galimos jėgos) ir kuo ilgiausią pauzę tarp raumens susitraukimų turinčiu režimu. Tiek fibriliaciniai raumens susitraukimai, tiek susitraukinėjimas submaxiamalia jėga pagerina periferinę kraujo apytaką.
Gydomasis efektas:
  1. stimuliuoja nervus ir raumenis
  2. gerina audinių mitybą
  3. išplečia kraujag
  4. gerina medž apykaitą.
Indikacijos:
  1. pirminė raumenų hipotrofija, atrofija, jėgos, ištvermės sumažėjimas dėl periferinių judinamųjų nervų pakenkimų.
  2. antrinė raumenų atrofija, po ilgos imobilizacijos lūžus kaulams. Hipodinamijos sergant sąnarių ligomis arpo jų traumų.
  3. vangūs paralyžiai su skausminiu sindromu ir mitybos pakenkimu.
  4. diafragmos, kvėpuojamųjų raumenų gerklų raumenų f- jos nusilpimas.
  5. angiopatijos, obliteruojantis endarterijitas, trofinės opos, pragulos sergant cukralige.
  6. malšinti skausmui
  7. skrandžio, žarnyno, šlapimo išskyrimo f – joms grąžinti.
  8. šlapimo pūslės, šlapimtakių, gimdos motorikos patologija.
Kontraindikacijos:
  1. karščiavimas kai temp 37,5
  2. sunki būklė
  3. jautrumas elektros srovei
  4. įvairaus pobūdžio kraujavimai
  5. odos pūliniai elektrodų uždėjimo vietose.
  6. jei inkstų ir tulžies pūslės akmenligė ir su uždegiminiais procesais.
  7. ūminis tromboflevitas, venų išsiplėtimas, ūminė tuberkuliozė.
  8. kaulų lūžiai iki jų konsulidacijos
  9. ūmūs pūlingi uždegiminiai procesai
  10. spąstiniai paralyžiai ir parezės
  11. ankstyvi kontraktūros požymiai
  12. sąnarių ankilozė
  13. hemoraginis insultas
  14. būklė po tromboembolinių komplikacijų.
Metodikos:
 
Atlikus elektrodiagnostiką  ir nustačius rauens nervo degeneracijos laipsnį parenkami optimalūs elektrostimuliacijos (ES) parametrai ir dirginami nervai ir raumenys. Esant mažiau išreikštam pakenkimui taikoma monopoliarinė metodika. Akyvusis elektrodas (dydis iki 4 kv. cm)  su chidrofiliniu pamušalu dedamas nervo ar atitinkamų raumens taškų projekcijoje (erbotaškai), o kitas elektrodas ( 100 kv cm ploto) fiksuojamas segmentinėje zonoje. Esant ryškiai išreikštam patalog procesui naudojama bipoliarinė metodika. Jos metu abiejų elektrodų plotai vienodi (6 kv cm). Katodas dedamas aktyviojo erbo taško zonoje, o anodas – raumens perėjimo į sausgyslę vietoje.
 
 
 
 
 

Gydymas kintamaja elektros srove (darsonvalizacija).

 
Tai gydomasis veikimas impulsine, kintama, sinusoidine, aukšto dažnio, aukštos įtampos, mažo stiprumo srove. Naudojama tik vietinė darsonvalizacija veikiant atskiras ligonio kūno vietas. Srove dirginami juntamųjų nervų receptoriai esantys paviršiniuose audiniuose, aktyvinama mikrocirkuliacija, sumažėja ligiųjų raumenų tonusas, išsiplėčia odos kapiarai, suaktyvėja kraujo apytaka, padidėja odos elastingumas, stimuliuojama jos sekrecinė f-ja, padidinus impulsinės srovės stiprumą ir atitraukus elektrodą nuo kūno, tarp elektrodo ir odos atsiranda elektros išlydžių iškrova, kuri veikia ligonį. Odos paviršiuje atsiranda mikrosmūginės bangos lydimos charakteringo traškesio. To pasekoje odoje išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, aktyvuojami audinių trofiniai procesai. Elektros išlydžių iškrova sumažina buvusį padidintą arterijų tonusą, ne tik paviršiniame odos sluoksnyje bet ir refleksiškai susijusiose su šiomis zonomis, vidaus organuose. Beto ši iškrova sukelia mikroorganizmų dangalų destrukciją ir jų žūtį.
Gydomasis poveikis:
1)      nuskausminantis
2)      stimuliuojantis medžiagų apykaitą
3)      priešuždegiminis
4)      bakteriocidinis
5)      mažinantys kraujagyslių tonusą
6)      mažinantis niežėjimą
Indikacijos:
1)      periferiniai NS susirgimai su skausminiu sindromu (osteochondrozė, parestezijos)
2)      migrena ir miego sutrikimai
3)      šlapimo nelaikymas
4)      plikimas
5)      varikozinė liga (hemarojus)
6)      burnos gleivinės susirgimai
7)      trofinės opos ir odos pakenkimai
8)      dermatozės su niežėjimu
9)      egzema
10)  neužgijančios žaizdos
11)  uždegiminiai ginekologiniai susirgimai
12)  priešinės liaukos uždegimas
13)  paradontozė
Kontraindikacijos:
1)      individualus elektros srovės netoleravimas
2)      kraujavimai
3)      aktyvi tuberkuliozės forma
4)      2-3 laipsnio kraujotakos nepakankamumas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Gydymas elektriniu ir magnetiniu lauku (ultraaukšto dažnio terapija UAD, magneto terapija)

 
Gydymui naudojama ultraukšto dažnio elektros laukas. Yra 2rūšių poveikis: 1) nešiluminis 2) šiluminis.
 Nešiluminis poveikis:
1)      veikia ląstelės baltymus
2)      kinta ląstelės medžiagų apykaita
3)      stimuliuojama imunogenezė
4)      padidėja leukocitų fagocitinis aktyvumas
Šiluminis poveikis:
Elektromagnetinė energija virsta į šiluminę todėl veikiamoje zonoje audinių temp pakyla 1laipsniu. Dėl skirtingo elektros įsisavinimo įv.audiniuose temperatūra padidėja nevienodai. Didesnis šilumos kiekis susikaupia tuose audiniuose, kurie turi mažai vandens (kaulinis, nervinis, jungiamasis, sausgyslės, raiščiai, oda, poodinė ląsteliena). Audiniuose turinčiuose daug vandens, šilumos pasigamina mažiau (kraujas limfa, raumenys). Poveikio zonose ryškiai išsiplėčia kapiliarai. Jų diametras padidėja nuo 3-10 kartų, išsivysto pastovi, ilgai trunkanti, gili audinių hiperemija. Kraujyje padidėja leukocitų skaičius bei jų fagocitinis aktyvumas. Veikiant UAD stimuliuojami proliferaciniai regeneraciniai jungiamojo audinio procesai aplink uždegimo židinį, dėl to susidaro sąaugos, atsiranda dideli randai.
Indikacijos:
1)      odos ir poodinės ląstelienos uždegiminai susirgimai
2)      ūmūs ir poūmiai vidaus organų uždegiminiai susirgimai
3)      judėjimo- atramos aparato susirgimai ir traumos
4)      periferinės nervų sistemos ligos. Fantominiai skausmai
5)      nušalimas
6)      galūnių periferinių kraujagyslių ligos
7)      susirgimai turintys alerginį komponentą (bronchonė astma, lėtinis obstrukcinis bronchitas, reumatoidinis artritas)
8)      padidėjusio kraujo spaudimo liga 1-2 stadija
9)      sąnarių distrofiniai ir uždegiminiai susirgimai, raumenų uždegimai
10)  šlapimo, lyties organų uždegimai
Kontraindikacijos:
1)      piktybiniai augliai
2)      hipotenzija (sumažėjęs kraujo spaudimas)
3)      išeminė širdies liga
4)      poveikio zonoje implantuotas dirbtinis kardioelektros stimuliatorius
5)      kasos uždegimas
6)      insultas
7)      nėštumas nuo 3mėnesio
8)      galvos smegenų kraujagysliniai pakenkimai ankstyvoje stadijoje
9)      ribotas uždegiminis pūlingas židinys
Metodika:
 
Atliekama išilginė, skersinė, tangentinė. Šiluminės energijos kiekis židinio vietoje priklauso nuo atstumo tarp audinių ir eletrodų. Kai yra mažas atstumas, galingumas didesnis paviršiniuose audiniuose (atstumas tarp plokštelių ir odos pav 1-2cm). Jiegu didelis atstumas (3-4cm) galingumas gilesniuose audiniuose. Procedūra atliekama kasdien. Trukmė 10-15 min. Gydymo kursui 6-7procedūros. Daugiau procedūrų neskiriame nes gali išvešėti jungiamasi audinys. Procedūros atliekamos tiesiogiai pataloginio židinio projekcijoje, nenuėmus medvilninių rūbų, gipso, sausų tvrasčių. Daroma tiesiai per juos.