Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
  į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Kineziterapija » Gydymas mechaniniais veiksniais (ultragarsu) ir te

Centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcinės būklės tyrimas ir vertinimas

 
Visą žmogaus judėjimo veikla priklauso nuo nervų sistemos. Centrinės nervų sistemos vaidmuo ypač išryškėja atliekant sudėtingas specializuotas ju­damąsias funkcijas. Nauji judesiai pirmiausia formuojami susidarant naujiems laikiniesiems ryšiams galvos smegenų žievėje. Nervų sistema garantuoja orga­nizmo judamųjų (motorinių) ir vegetacinių funkcijų tarpusavio ryšį ir darnią veiklą.
Sportininko centrinės nencų sistemos tyrimas pradedamas apklausa. Iš­siaiškinami subjektyvūs duomenys, leidžiantys nustatyti centrinės nervų siste­mos funkcinę būklę, jos pokyčius ir sutrikimus. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į nusiskundimus dėl judėjimo, jutimo, lytinės veiklos sutrikimų, galvos skausmų bei svaigimo, dėl savijautos, apetito, nuotaikos, darbingumo. Išsiaiškinama nusi­skundimų pobūdis, jų ryšys su fizine ir emocine įtampa. Išklausiama apie persirgtas ligas ir patirtas nervų sistemostraumas, jų pobūdį, gydymo trukmę, apie treniraviinąsi ir dalyvavimą varžybose, teiraujamasi, ar jau yra būta pervargimo, persitempimo simptomų.
Specialia neurologine anamneze galima jvertinti pagrindines aukšto­sios nervinės veiklos savybes. Nervinių procesų jėgą apibūdina tokie kriterijai kaip drąsa, atkaklumas, aktyvumas, ryžtas, valia, tikslo siekimas, uzšispyrimas išsiugdyti naujų technikos įgūdžių. Nerviniu procesų pu­siausvyra įvertinama pagal nuotaikos pastovumą, gebėjimą susitvardyti, po­žiūrį į seimą, draugus, elgesį treniruotėse ir varžybose. Nervinių procesų pa­slankumą apibūdina sportininko gebėjimas nedcl.sianl pereiti iš vienos rūšies veiklos į kitą, gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, veikiai įvaldyti technikos veiksmus,greitai užmigti ir giliai miegoti.
Judesių koordinaciją įvaldant sportinės technikos įgūdžius apibūdina, darnus raumenų (sinergistų, agonistų ir antagonistų) darbas, dinaminė judesių stabilizacija, pasireiškianti tiksliais judesių aktais, laiku atlikti judesiai per opti­malų laiką ekonomiškiausia jėga. Tiriant ir vertinant sportininkų nervų sistemos koordinacinę funkciją, atliekami koordinacijos mėginiai. Statinė koordinacija vertinama pagal pusiau­svyros laikymą Rombergo poza. Atliekant paprastą Rombergo mėginį - stovima pėdas suglaudus, rankas ištiesus pirmyn ir užsimerkus -didesnį sportininko koordinacinės funkcijos sutrikimą rodo kūno svyravimas ir pusiausvyros nelaikymas, o mažesnį - pirštų ir vokų drebėjimas.
 
Sudėtingesniu Rombergo mėginių metu, ypač kai stovima ant vienos kojos, rankas ištiesus pirmyn arba į šalis, akis užmerkus, ko­ordinacija vertinama ne tik pagal pusiausvyros išlaikymo lygį, vokų bei pirštų drebėjimą, bet ir pagal pusiausvyros laikymo trukmę. Statinė koordinacija gera, jeigu sportininkas ta poza nesvyruodamas išstovi daugiau kaip 15 sek., neatsimerkia, vokai ir pirštai nedreba.
 
 
 
 
 

Dinaminė koordinacija ir jos tyrimas

 
Dinaminei koordinacijai įvertinti naudojamas piršto ir nosies mė­ginys: užsimerkus smiliumi greitaitaikoma į nosies galą. Jeigu judesiai neuž­tikrinti, iš karto nepataikoma, dreba plaštaka, laikoma, kad dinaminės koordi­nacijos funkcija yra pažeista.
Stabiloarafija - tai viso kūno svyravimo judesių registravimas.
Tremorografija - tai kūno ar atskirų jo dalių drebėjimo (tremoro) registravimas.
Nusta­tytas tiesioginis treniruotumo ir kūno padėties pusiausvyros išlaikymo erdvėje ryšys: juo geresnis treniruotumas, juo stabilesnė kūno padėtis; mažiau treniruo­to kūno padėties svyravimas, rankų drebulio amplitudė didesnė.
Pablogėjusi judesių koordinacija - vienas pirmųjų sportininko pervargimo simptomų. Nervų sistemos koordinacinės funkcijos tyrimas prieš treniruotes ir po jų leidžia įvertinti sportininko nuovargio dydį. Centrinės nervų sistemos funkcinei būklei įvertinti sporto medicinoje tai­koma ir elektroencęfalogrfija(EEG) - tai galvos smegenų didžiųjų pusru­tulių žievės bioelektrinių srovių (posinapsinių potencialų) registravimo metodas. Biosrovės užrašomos sudėtinga kreive, kurią dažnuminės analizės metodas leidžia suskirstyti į daugybę ją sudarančių svyravimų. Sveiko žmogaus EEG dominuoja alfa ritma, betaritmas, delta rit­mas, teta ritmas. Elektroencefalogramos priklauso nuo sportininkų treniruotumo. Individu­aliai tiriant galvos smegenų biosroves ramybės metu ir po fizinio krūvio, nustaryta, kad juo didesnis treniruotumas, juo ryškesnė aferentinės impulsacijos ekonomija ir stipresnis galvos smegenų didžiųjų, pusrutulių centrų tarpusavio ryšys. Vertinant centrinės nervų sistemos funkcinę būklę elektroencefalografijos metodu, nustatomas šviesos blyksnių susiliejimo kritinis slenkstis, ar­ba ritmų suvokimo reakcija. Registruojant elektroencefalogramą, tiriama­sis dirginamas blyksinčiais šviesos signalais, kurių dažnis nuo 8 iki 30 Hz. Tas dirgiklio dažnis, kuris nesukelia elektroencefalogramos biosrovių kitimų, vadinamas šviesos blyks­nių susiliejimo kritiniu slenksčiu. Pervargus arbapersitreniravus jų suvokimas beveik išnyksta, ir EEG ritmų kiti­mų nėra. EEG leidžia įvertinti centrinės nervų sistemos atsparumą hipoksi­jai, kuri dažnai atsiranda dėl didelių fizinių krūvių. Gerai treniruotiems sporti­ninkams galvos smegenų biosrovių kitimų atsiranda sumažėjus deguonies kie­kiui kraujyje daug labiau negu nepakankamai treniruotiems žmonėms. EEG vertė yra didelė atliekant nuodugnesnius centrinės nervų sistemos tyrimus, kai sportininkas turi neurologinio pobūdžio nusiskundimų, ypač jei jis yra patyręs galvos smegenų traumą. Tuomet EEG galima nustatyti pato­loginių procesų pobūdį ir lokalizacijų, liekamuosius galvos smege­nų traumų padarinius.
Centrinės nervų sistemos funkcinei būklei įvertinti dažnai taikomas reakciometrijos metodas, kuriuo nustatomas judesio slaptasis periodas. Judesio slaptasis, arba latentinis, periodas yra laikas nuo dirginimo pradžios iki reagavimo į tą dirginimą. Jis gali, būti refleksinis ir sąmoningas. Refleksinio judesio slap­tasis periodas atitinka reflekso laika ir apima šiuos momentus: receptoriaus dir­ginimą, dirginimo perdavimą į nervinius centrus, o juose - iš vienų neuronų į kitus, dirginimo perdavimą iš centrų į efektorių ir šio organo latentinį periodą. Sąmoningo judesio slaptasis periodas apima tuos pačius momentus kaip ir relleksinio judesio, tačiau jame dalyvauja ir didžiosios galvos smegenys - jų žievė. Dalyvaujant smegenų žievei, žmogus reaguoja sąmoningai, pats įvertina dir­giklį arba išskiria jį iš kitų dirgiklių komplekso. Todėl šis periodas vadinamas są­moningo reagavimo laiku, arba psichine reakcijai. Kiekvienam tiriamajam būdinga maždaug vienodas reagavimo laikas į nesudėtingą dirgiklį (atliekant tas pačias ar pana­šias užduotis). Sąmoningo reagavimo į garsą laikas yra vidutiniškai 140 msek., į šviesą - 180 msek.,į odos dirginimą elektra - 155 msek.
Reagavimo laikas į diferencijuotą (sudėtingą) dirgiklį labai priklauso nuo užduoties. Juo sudėtingesnė užduotis, juo daugiau reikia laiko jai įveikti. Jeigu skirtumas tarp nediferencijuoto ir diferencijuoto reagavimo laiko yra didesnis negu 100 msek., laikoma, kad nervinių procesų paslankumas nedidelių o reagavimas lėtokas, užslopintas. Diferencijuotos užduoties metu žiūrima į daromų klaidų skaičių.Centrinės nervų sistemos funkcinę būklę galima įvertinti korektūriniu tyrimo metodu. Korektūrinio ty­rimo duomenimis vertinami tokie nervų sistemos funkcinės būldės ypatumai kaip judesio reakcijos specializacija ir įsitvirtinimo greitis, taip pat tos aukštosios nervinės veiklos ypatybės, kurios priklauso nuo sportininko fizinio parengtumo, t. y. nervinių procesų stiprumo, paslankumo ir pusiausvyros.
Sportininko centrinės nervų sistemos tyrimai leidžia nustatyti ne tik orga­nizmo nervų sistemos veiklos funkcinės būklės ypatumus ir kitimus dėl treni­ruočių ir varžybų, bet ir kai kuriuos šios sistemos veiklos sutrikimus bei ligas, la­bai svarbias bendrojoje sportininkų ligų struktūroje. Dažnai tų ligų priežastys yra neracionalios sporto treniruotės, kuriose fiziniai ir psichiniai krūviai viršija organizmo funkcines galimybes. Pažeidžiantys centrinę nervų sistemą krūviai dar labiau ją veikia, kai treniruojamasi visiškai neišgydžius lėtinės infekcijos ži­dinių, somatinių ir infekcinių sutrikimų, kai organizmas nepakankamai prisitai­kęs prie nepalankių aplinkos veiksnių.
 
Iš centrinės nervų sistemos pažeidimų tarp sportininkų labiausiai paplitusi yra disomnija ir neuroziniai sutrikimai. 
 
 
 
 
 

Disomnija

 
Disomnija - tai neorganinis miego sutrikimas, kai dėl emocinių priežas­čių sutrinka miego trukmė, kokybė arba laikas. Miegas - tai tokia organizmo gy­vybinės veiklos būsena, kai silpnėja organizmo sensorinis ryšys su jį supančiu pasauliu, baigiasi specifinė žmogaus veikla ir nebūna sąmoningų judesių. Nor­malaus miego metu susireguliuoja visos žmogaus organizmo vidinės funkcijos ir susiklosto sąlygos tausoti centrinę nervų sistemą nuo pervargimo, o organizmui susigrąžinti išeikvotas energines ir plastines medžiagas. Skiriamos dvi miego fazės -  lėtasis ir aktyvusis miegas.
Lėtojo miego fazei budinga lėtas didelės amplitudės galvos smegenų biopotencialų aktyvumas, pagal kurio pobūdį yra keletas šios fazės stadijų. Šioje fazėje kūno raumenys atsipalaiduoja, mažėja elektromiogramos amplitudė, lėčiau susitraukinėja širdis, mažėja arterinis kraujospūdis, krinta kūno temperatūra, kvėpavimas darosi paviršutiniškas, lėtėja medžiagų apykaita.                 
Greitojo miego fazėje, vadinamoje paradoksaliu miegu, didėja smegenų biopotencialų aktyvumas (vyrauja didelio dažnio, žemos amplitudės ritmas), bū­na greiti akių judesiai, mažėja raumenų, ypač veido, tonusas. Šioje fazėje daug sapnuojama. Naktį miego fazės cikliškai keičiasi, kartojasi 3-5 kartus.
Miego fazių kaitaliojimosi pažeidimai trikdo miegą. Emocionalesniems, dirglesniems ir jautresniems sportininkarns dažnai pasireiškia nemiga, arba insomnija. Nemigos požymiai yra nepakankama miego trukmė ir kokybinai miego sutrikimai. Sunkiai užmiegamą vakare arba prabudus naktį, miegas būna negilus, paviršutiniškas, dirglus, neramus, per anksti nubundama, miegama ne ilgiau kaip 6 vali. Nemigos kankinami sportininkai jaučiasi pavargę, dieną būna prislėgtos nuotaikos, blogėja jų dėmesys, fizinis darbingumas, sportiniai rezulta­tai. Nemigos priežastys gali būti ne tik centrinės nervų sistemos ir psiemkos pažeidimai, bet ir vidaus organų funkcijos sutrikimai, nepažįstama aplinka, varžybos kitoje laiko juostoje, kitomis klimato sąlygomis ir pan.
Prie neorganinių miego sutrikimų yra skiriama ideopatinė hipersomnįja, arba pirminis mieguistumas. Tai būklė, kuriai būdinga padidėjęs mieguistumas dieną. Pirminio mieguistumo atveju sportininkas naktį ilgai miega neprabusdamas, tačiau ryte sunkiai nubunda, lėtai įsitraukia į veiklą. Dieną sportininkui vėl norisi miego net keletą kartų.
 
Narkolepsija, arba miego priepuolis, pasireiškia diena, kai sportininkas nevalingai užmiega sėdėdamas patalpoje, važiuodamas autobuse ar pan. Soortininko nakties miegas yra nekokybiškas, dažnai prabundama, miego "truk­mė sutrumpėja. Miego priepuolis sportininkui suteikia poilsio pojūtį. Sportininkų miego sutrikimai vertinami kaip pervargimo arba centrinės nervų sistemos išsekimo padarinys. Miego priepuolis ir mieguistumas dieną dažnai yra konpensacinė, smegenis apsauganti, reakcija.
 
 
 
 
 

Neuroziniai sutrikimai

 
Neuroziniai sutrikimai, arba neurozės, visada būna psichogeninės kilmės, ir sportininkai dėl to patiria didelį stresą. Sportininkus dažnai vargina distonija, dažniau vadinama neurasteni­ja, kuriai būdingos dvi stadijos, arba klinikinės formos: hipersteninė (jai būdin­gas vidinio aktyvaus slopinimo silpnėjimas) irhiposteninė (jai būdingas slopi­nimo ir dirginimo procesų silpnėjimas). Neurastenija sergančių asmenų psichi­niai procesai sparčiai senka ir lėčiau grįžta į normalią būklę.
Pradinėje, hipersteninėje, ligos stadijoje sportininkas skundžiasi periodiš­kai kintančia nuotaika, padidėjusiu jautrumu. Buvę nestiprūs dirgikliai (trenerio pastabos, garsus draugų pokalbis, durų girgždėjimas ir kl.) sukelia sportininkui nemotyvuotą pykčio protrūkį, barnį, net ašaras. Dėl to sportininkas sunkiai už­miega, įsitempęs laukia nemigos, miegas būna paviršutiniškas. Ligonis daugiau prakaituoja, jam dažniau plaka širdis, jaučia galvos skausmus, didelį nuovargį, mažėja ir jo lytinis aktyvumas, silpnėja erekcija. Objektyviai matyti fizinio dar­bingumo, ypač susijusio su tiksliais judesiais, mažėjimas, sunku atlikti kasdie­nius, įprastinius darbus, silpnėja dėmesio koncentracija, mąstymas tampa ne­produktyvus, didėja sausgyslių refleksai, ryškėja dermografizmas, vidaus organų disfunkcija ir kt.
Antroje, hiposteninėje, ligos stadijoje sportininkas jaučia bendrą silpnu­mą, išsekimą, nuovargį, mieguistumą dieną ir nemigą naktį, nenorą treniruotis. Jis būna išglebęs, išsiblaškęs, užslopintas, skundžiasi adinamija, apatija. Įtakos turi ir psichiškai traumuojantys veiksniai bei pervargimas. Skundžiamasi ir ne­maloniais somatiniais jutimais (galvos skausmu ir svaigimu, raumenų įtampa ir skausmais, negebėjimu atsipalaiduoti ir kt.).
Sportininkams dėl pažeistos centrinės nervų sistemos veiklos gali rastis disociacinių (konversinių) sutrikinų, kurie ankstesnėje psichikos ligų klasifikacijoje buvo diagnozuojami kaip isterja ar isterinė neurozė. Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai, arba isterinė neurozė, pasireiškia psichiką traumuojančiomis sąlygomis, ypač jauniems meniškiems žmonėms su dominuojančia pirmąja signaline sistema, dažniausiai moterims. Šie kitimai apibūdi­nami konversijos terminu, kaip nemalonūs jausmai.Isterinės neurozės gali pa­sireikšti įvairiomis klinikinėmis formomis:
1)  judesių sutrikimu ir traukuliais (ligonis dreba, raitosi ant grindų, muša rankomis ir kojomis, išsilenkia lanku, urzgia, staugia, kandžioja rankas);
2) sensoriniais sutrikimais (mažėja jautrumas, skausmo pojūtis);
3)  vegetaciniais  sutrikimais  (patiria  spaudžiamų  gerklų,  oro  stygiaus jausmą, alpsta);
4)  psichiniais sutrikimais (jaučia baimę, depresiją, laikinai netenka sąmo­nės).
Isterijos priepuolis kyla dėl didelio užsispyrimo, nenoro skaitytis su aplinki­niais, siekiant bei kokiu būdu konfliktinėje situacijoje išlaikyti savąjį Aš. Tarp centrinės nervų sistemos pažeidimų išskirtinas obsesinis-kompulsinis sutrikimas, arba įkyrybės, anksčiau vadintos įkyriu būklių neuroze. Dėl šio sutrikimo sportininką kankina įvairios įkyrios mintys ar veiksmai, kurie neturi realios prasmės. Sportininkas gali skųstis be perstojo kankinančiais skausmais, jį erzina, persekioja mintys, kad nesugebės atlikti rei­kiamą technikos veiksmą, ypač per atsakingas varžybas, kad patirs traumą, pra­laimės, vargina baimė susirgti kokia nors sunkia liga ir kt.
Sportininkas gali turėti somatoforminių sutrikimų— tai tariami įvai­riausių kūno pojūčių ar organų funkcijos pokyčiai dėl sutrikusios psichikos. Dažnai skundžiamasi širdies veiklos sutrikimais, kurie anksčiau buvo vadinami kardioneuroze, arba širdies neuroze. Kardioneurozė ~ tai liga, kurios pa-logenezėje svarbią vielą užima nerviniai psichiniai išgyvenimai bei fizinis persitempimas, dažniausiai dėl režimo nesilaikymo, taip pat dėl piktybiško rūkalų, stiprios kavos, svaigalų vartojimo. Ligą sukelia stiprūs centrinės nervų sistemos funkcijos pažeidimai, kurie kliniškai pasireiškia skausmais širdies plote, ypač stiprėjančiais likus keletui dienų iki atsakingų varžybų. Šalia kitų vidaus organų neurozių, dažniausiai pasitaiko kvėpavimo, šlapinimosi, lytinės ir kt. neurozės.
Be jau minėtų centrinės nervų sistemos pažeidimų, sportininkus gali varginti fobija (baimė neatlikti technikos veiksmą ar gauli traumą), nerimas ir depresįja (pavojingas įtarumas, įsivaizduojami nemalonumai, abejojimas savo veiksmų teisingumu, laukimas tik blogo, sumišimas, drovumas, neryžtingumas, neaktyvumas) ir kt.
Visus neurozinius sutrikimus gydo tik gydytojas. Dėl itin. sutikių neurozi­nių sutrikimų sportininkui neleidžiama dalyvauti varžybose, jam mažinami fizi­niai krūviai, skiriama papildomų poilsio dienų, o kai kada patariama visiškai il­sėtis net 2-3 savaites.
Aptartų ligų profilaktika - tai tinkamas pratybų (treniruočių) režimas (in­dividualus fizinio ir emocinio krūvio dozavimas, bendrojo fizinio parengtumo nuoseklumas, specializuotų judesių raumenų stiprinimas, reabilitacijos priemo­nių taikymas ir kt.).