Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
  į pradžią   |   turinys   |   susisiekite  
Kineziterapija » Judamojo aparato funkcinės būklės tyrimas ir verti

Judamojo aparato funkcinės būklės tyrimas ir vertinimas

 
Kiekvieno gyvo individo svarbi ypatybė yra judėjimas. Žmogaus judėjimo funkciją vykdo kaulai ir raumenys, sudarantys judamąjį aparatą. Jungtimis su­sijungę kaulai sudaro pasyviąją, o griaučių raumenys - aktyviąją judamojo apa­rato dalį. Žmogaus judamasis aparatas pasižymi pačiais paprasčiausiais refleksiniais judesiais (staigus rankos atitraukimas nuo karšto daikto) ir sudėtingais va­lingais judesiais, kurių galima išmokti labai stengiantis. Atliekant sudėtingus ju­desius, formuojasi judamoji (motorinė) programa, kurioje svarbus vaidmuo ten­ka centrinei bei periferinei nervų sistemai ir neurofunkcinėms sistemoms.
Judamojo aparato funkcinė būklė vertinama elektrodiagnoslika, t. y. raumenų reakcijos i dirginimą elektros srove tyrimu. Tiriamų raumenų dirglumą rodo minimalus (slenkstinis) srovės stiprumas, galintis sukelti dirginimą. Paranki elektrodiagnostikos priemonė yra chronaksimetrija - metodas, kuris leidžia išmatuoti iš pradžių reobazę, paskui chronaksija. Reobazė - tai minimali elektros srovės įtampa, kuri sužadina slenkstinį audinio dirginimą.  Juo mažesnė reobazė, juo dirglesnis tiriamasis audinys,Ckronaksįja - tai minima­lus laikas, per kurį padvigubinta reobazė sužadina slenkstinį audinio dirginimą. Jirodo tiriamo audinio paslankumą ir labilumą, t. y. greitį, kuriuo audinys dir­ginamas. Raumenų funkcinę būklę rodo reobazė ir chronaksija simetriniuose motoriniuose taškuose. Reobazę ir chronaksija galimaišmatuoti unipoliniu dirginimo metodu. Pervargimas ir pertempimas, taip pat patologiniai procesai turi įtakos audinių dirglumui – gali smarkiai padi­dėti arba visiškai išnykti dirglumas. Taigi vertinant rezultatus svarbu dinaminiai stebėjimai ir pokyčių simetriškumas motoriniuose taškuose.
Reikšmingas raumenų funkcinės būklės ir jos sutrikimų diagnostikos me­todas yra elektromiogrąfija, t. y. griaučių raumenų veikimo biopotencialų registravimas.Raumenų biopotencialus galima registruoti ramybės sąlygomis, t. y. rau­menim maksimaliai tsipalaiduojant, taip pat raumenim įsitempiant arba atlie­kant fizinį krūvį.Kreivė, kuri rodo raumenų elektrinį aktyvumą  yra eleklromiograma (EMG). Susitraukiančių ir atsipalaiduojančių raumenų biosrovių aktyvumo rodikliai yra svyravimų amplitudė, dažnis ir trukmė.
Vertinant EMG, pirmiausia nustatoma bioelektrinio aktyvumo pradžia ir pabaiga, t. y. jos trukmė. Atskirų raumenų elektrinį aktyvumą, galima lyginti su šiais EMG rodikliais:
1)  suminė amplitudė - visų EMG amplitudžių suma;
2) vidutinė amplitudė - suminė amplitudė, padalyta iš visų svyravimų sumos;
3) vidutis dažnis - visų svyravimų suma, padalyta iš EMG trukmės;
4)  svyravimų intensyvumas - suminė amplitudė, padalyta iš EMG trukmės;
5)  suminis bioelektrinis aktyvumas - suma plotų, esančių EMG tarp nuli­nės linijos ir svyravimų viršūnę jungiančios linijos. EMG leidžia įvertinti raumeninių skaidulų ir motorinių vienetų būklę bei funkcinius ypatumus, kokybiškai apibūdina judesių koordina­ciją ir judėjimo įgūdžius, padeda atskleisti nervų raumenyno funkcinės būklės sutrikimo ir nuovargio dydį.
Nuvargus raumeniui biopotencialų amplitudė ir dažnis mažėja. Jeigu nervų raumenyno funkcinė būklė gera, raumenys geba greitai ir dažnai susitraukinėti. Amplitudė rodo raumens dirginimo dydį. Juo daugiau aukštų svyravimų, juo darnesnis atskirų raumeninių skaidulų dirginimas.
Sporto medicinoje elektromiografijos metodu dažniausiai matuojama raumens latentinio įsitempimoperiodo (LĮP) ir latentinio atsipalai­davimo periodo (LAP) trukmė. LĮP - tai laikas nuo sąlyginio signalo pada­vimo, pagal kurį tiriamasis įtempia tiriamąjį raumenį, kol pasireiškia EMG svy­ravimai, t. y. iki raumens dirginimo pradžios. LAP - lai laikas nuo sąlyginio dirgiklio, pagal kurį tiriamasis atpalaiduoja raumenį, kol išnyksta EMG svyravimai, t. y. Iki raumens dirginimo pabaigos..
LĮP ir LAP trukmė labai svarbi vertinant raumenų funkcinę būklę per treniruotę. Mažėjanti šių periodų trukmė, taip pat nykstantis skirtumas tarp atskirų kūno dalių LĮP ir LAP rodo gerėjančįą  griaučių raumenų funkcinę būklę. Pervargus LĮP ir LAP trukmė keičiasi priešinga kryptimi. Daug jautriau į funkcinės būklės kitimą reaguoja LAP.
Apie raumenų atskirų grupių funkcinę būklę galima spręsti taikant stimuliacinės elektromiografijosmetodą. Tai elektromiogramos registravimas dirginant elektros srove nervus arba raumenines skaidulas.Vertinant raumenų funkcinę būklę gali būti matuojamas  maksimalus raumenų susitraukimo greitis ir dažnis. Maksimalų raumenų susitraukimo greitį galima apibūdinti kaip trumpiausią raumens susitraukimo laiką, kuris lemia griaučių raumenų gebėjimą dirbti staigiomis (sprogstamosiomis) pastangomis;  Maksimalus raumenų susitraukimo dažnis -tai maksimalus raumens su­sitraukimų skaičius per vieną minutę. Kitas raumenų funkcinės būklės rodiklis yra maksimalus galūnių judesių dažnis, arbatepingo testas. Sporto medicinoje dažniausiai matuojamas plaštakos judesių dažnis. Aukštos kvalifikacijos sportininkų gerą plaštakos judesių funkcinę būkle rodo 70 ir daugiau judesių per 10 sek., apie nepakankamą funkcinį pastovumą teigia palaipsnis judesių dažnio mažėjimas, o apie judesių funkciiu nepakankamo labilumą - laiptinis dažnio didėjimas iki normalaus arba dar didesnio.
Norint įvertinti raumenų susitraukimo funkciją, tiriama statinė ištrvermė.
 
Plaštakos statinė ištvermė nustatoma pagal tai, kiek laiko sportininkas išlaiko pasirinktą jėgos dydį (paprastai ¾ maksimalaus dydžio), spauzdamas gyvsidabrio ar vandens manometro „kriaušę“. Statinė plaštakos ištvermė laikoma gera, jeigu pastangų trukmė daugiau kaip 45 sek. vyrų  ir 30sek., moterų; patenkinama – daugiau kaip 30 ir 20 sek., nepatenkinama – mažiau kaip 30 ir 20 sek. Pilvo preso statinė ištvermė vertinama pagal tai, kiek laiko tiriamasis išlaiko vertikaliai ištiestas kojas, atsirėmęs arbakybodamas ant abiejų rankų. Jeigu vyrai kampą išlaiko ilgiau kaip 15, moterys 10 sek., jų ištvermė gera; jeigu ilgiau kaip 10 ir 5 sek., patenkinama, o jeigu trumpiau kaip 10 ir 5 sek., - nepatenkinama. 
 
 
 
 
 

Dinamometrija, Miotonometrija

 
Raumenų sustraukimo funkcija vertinama dinamometrijos metodu: rankų ir liemens jėga matuojama rankų ir liemens dinamometrais. Raumenų jėgos rodikliai yra organizmo fizinio išsivystymo, pervargimo, raumenų skaidulų pažeidimo ir susitraukimo funkcijos normalizavimo kriterijai. Izoliuotų raumenų grupių jėgai matuoti sporto medicinoje naudojamas A. Korobkovo ir bendraautorių pasiūlytas polidinamometras. Raumenų funkcinę būklę nusako ir raumenų tonusas. Raumenų tonusas tiriamas ne tik apžiūra ir palpacija, bet ir miotonometrija. Miotonometrija – tai įsitempusių ir atsipalaidavusių raumenų tonuso matavimo metodas. Raumenų tonusas matuojamas jiems visiškai atsipalaidavus ir maksimaliai įsitempus. Taip pat apskaičiuojama raument tonuso amplitudė – skirtumas tarp įtemptų ir atsipalaidavusių raumenų tonuso. Tonusas matuojamas miotonometru, kurio skalė suskirstyta sąlyginiais vienetais nuo 0 iki 100 miotonų. Skaičius 100 atitinka stiklo kietumą. Juo didesnis raumens tonusas, juo didesni miotonometro duomenys. Miotonometrijos metodu sužinoma, koks yra kokybinis raumens tonusas; kiekybiškai vertinti šis metodsas netinka. Matuojant raumens tonusą ir tonuso amplitudę, kokybiškai vertinamas raumens gebėjimas susitraukti arba atsipalaiduoti Nervų raumenų sistemos funkcinė būklė gera, kai raumens tonuso amplitudė yra 35-40 miotonų. Padidėjęs atsipalaidavusio raumens tonusas ir sumažėjęs įsitempusio raumens tonusas, t.y., sumažėjusi raumens tonuso amplitudė rodo, kad nervų raumenų funkcinė būklė blogėja. Taip dažniausiai būna raumenims nuvargus. Esant nuovargiui po treniruočių, atsipalaidavusių raumenų standumas yra didesnis, o įsitempusių – mažesnis, nes juose susikaupia didesnis negalutinių apykaitos produktų kiekies ir didina raumenų rigidiškumą. Dėl to labai mažėja įsitempusių ir atsipalaidavusių raumenų tonuso amplitudė. Padidėjus raumens tonuso amplitudė rodo, kad nervų raumenų sistemos funkcinė būklė gerėja.
 
Sporto medicinos praktikoje pradedama taikyti seismografijos metodą. Juo vertinama raumens elastiškumo ir klampuso savybės. Šiuo tikslu naudojamas savirašis, sujungtas su seismodavikliu, kuris registruoja mechaninius virpesius atsirandančius raumenyje, į jį atsitrenkus laisvai krintančiam šrateliui. Seismograma ramybės sąlygomis ir jos kitimas po fizinių krūvių, treniruočių ar varžybų rodo raumens elastiškumą ir klampumą. Raumens elastiškumo ir klampumo savybės yra informatyvios vertinants sudėtingos koordinacijos, dvikovos, jėgos greičio ir sportinių žaidimų atstovų nervų raumenyno funkcinę būklę.